Showing results by author "Olrik" in All Categories

„Penki vyrai šokinėjo, apsimovę kailines kelnes ir užsidėję keistas gyvūnų kaukes. Kaukės priminė tas, kurias deda dideliems šunims, kad nesikandžiotų. Toks derinys sudarė puikiausią Fauno kostiumą. Atsidūriau savo nimfos fantazijoje. Ji išsipildė. Penki faunai neabejotinai pagalvojo, kad man į juos pasižiūrėjus reikia pradėti savo ritualą. Girdėjau, kaip lengvi jų žingsniai ima sunkėti." Šis apsakymas išleistas, bendradarbiaujant su Švedijos kino prodiusere Erika Lust.

"Cinco hombres que vestían pantalones peludos y extrañas máscaras de animales saltaban de un lado a otro. Las máscaras se parecían a las que se les pone a los grandes perros para evitar que muerdan. También funcionaban a la perfección como disfraz: el disfraz de un fauno. Era mi fantasía de ninfa. Se había vuelto realidad."

""Beş adam, üzerlerindeki kürklü pantolonlarla etrafımda zıplıyor, tuhaf hayvan maskeleri takıyorlardı. Maskeler, büyük köpeklerin ısırmalarını önlemek için takılan ağızlıklara benziyordu. İblis kostümü olarak kullanmak için mükemmel bir seçimdi. Sonunda peri fantezimi yaşıyordum. Sonunda hayalim gerçek olmuştu. Beş küçük iblis, onlara baktığımı görünce dansa başlamaları gerektiğini anlamışlardı. Adımlarının giderek daha da yaklaştığını duyabiliyordum." Bu kısa öykü, İsveçli film yapımcısı Erika Lust işbirliğiyle yayınlanmıştır.

La cita es en un extraño bar. Un detective privado en apuros accedió a conocer a un nuevo cliente: una joven mujer. No se cree su triste historia ni por un minuto, pero ella es lo suficientemente sensual para que él acepte la mentira. Quién sabe si la sexy cliente no tiene otras cosas en mente...

""Daha dilim meme ucuna değer değmez, orgazm olacakmış gibi hızla nefes alıp vermeye başladı. "Elmas ne kadar büyük?" diye sordum. Nefesi kesilerek yanıt verdi: "Dur..." Meme ucunu yine ağzıma aldım. Yaprak gibi titriyordu. Korsesini kolaylıkla çıkardım. Dimdik ve diri göğüslerinin üzerindeki meme uçları taş gibi sertleşmişti. Barın üstüne çıkarak üzerine eğildim ve tekrar sordum: "Elmas ne kadar büyük?"" Genç ve güzel bir kadın, işleri pek de iyi gitmeyen bir özel dedektifle ürkütücü bir barda buluşmak istediğini söyler.

"Apenas podía mantenerme de pie por como temblaba todo mi cuerpo. Estoy segura de que lo notó, porque me aferró fuerte mientras rodeaba mi otro pezón con su boca y su lengua. Estaba en grave peligro de estallar ya en un orgasmo. Me soltó justo antes de que eso pase y tuve que hacer un esfuerzo para recuperar el equilibrio, agarrándome de la silla que estaba detrás de mí. El doctor Andersen se había volteado hacia su escritorio, pero dijo por encima de su hombro: "Póngase cómoda." He notado que sus pezones están funcionando muy bien y que son muy sensibles. Me monté en la silla ginecológica."

"Había conseguido controlarme un poco cuando, luego de más o menos cinco minutos, ella apareció en la puerta de la habitación. Con el cabello suelto. Sin lentes. Labios rojos. Y un body de encaje que revelaba que no tenía nada debajo de él y que el resto de su cuerpo combinaba a la perfección con el trasero firme que había visto antes. Como un rasgo adicional fetichista, había puesto dos cintas negras en cruz sobre sus pezones."

"""Es jau biju mazliet nomierinājies, kad piecas minūtes vēlāk viņa parādījās guļamistabas durvīs. Ar izlaistiem matiem. Bez brillēm. Uz lūpam sarkana lūpu krāsa. Un mugurā viņai bija mežģīņu bodijs, zem kura viņai nekā nebija. Viņas ķermenis bija tikpat lielisks, cik viņas tvirtais dibens, ko biju redzējis pirms brīža. Lai piešķirtu neķītru noskaņu, viņa bija uzlīmējusi melnus līmlentas krustus uz krūšgaliem.» Šis īsais stāsts ir publicēts sadarbībā ar zviedru filmu producenti Ēriku Lustu.

Dženija negribīgi nolemj pārdot savu laivu, lai iegūtu finansējumu antropoloģijas izpētes projektam Malaizijā. Sākumā šķiet, ka laiva nevienu neinteresē, bet kādu dienu, kad viņa strādā ārā, krāsodama laivu, uzrodas glīti ģērbts vīrietis, kurš vēlas apskatīt laivu. Tomēr laiva nav vienīgais, kas piesaista viņa uzmanību... Viņš šķiet patiesi ieinteresēts, un Dženija drīz vien saprot, ka viņu vairāk interesē viņa ķermenis nekā nauda... Šis īsstāsts ir publicēts sadarbībā ar zviedru filmu producenti Ēriku Lustu.

""Mans ķermenis trīcēja tā, ka es knapi spēju nostāvēt kājās. Esmu droša, ka viņš to zināja, jo viņš mani sagrāba un pacēla gaisā, vienlaikus ar muti un mēli piesūcoties manam otram krūtsgalam. Es jutu, ka pavisam drīz sasniegšu orgasmu. Viņš mani atlaida, pirms es to sasniedzu, un man vajadzēja satvert krēslu, kas atradās aiz manis, lai noturētos kājās. Ārsts Andersens bija pagriezies pret rakstāmgaldu, bet pār plecu teica: "Iekārtojies ērtāk. Es ievēroju, ka tavi krūšu gali ir tieši tādi, kādiem tiem jābūt, un tie ir ļoti jutīgi." Es apsēdos uz ginekoloģisko izmeklējumu krēsla.

"Mér hafði tekist að róa mig niður þegar hún birtist, um fimm mínútum seinna, í svefnherbergisdyrunum. Hárið féll laust aftur. Gleraugun voru horfin. Rauður varalitur. Og blúndusamfella sem leyndi því ekki að hún var nakin undir og að líkami hennar samsvaraði sér fullkomlega við stinna rassinn sem ég hafði séð. Til að krydda upp á hafði hún sett svart límband yfir geirvörturnar - eins og tvo krossa". Saga þessi er gefin út í samvinnu við sænska kvikmyndaframleiðandann Eriku Lust.

"Jenný þarf nauðug að selja húsbátinn sinn til að fjármagna rannsóknarverkefni í mannfræði í Malasíu. Í fyrstu virðist ekki vera neinn áhugi fyrir laupunum en dag einn, þegar hún er útivið að mála bátinn, dúkkar upp velklæddur karlmaður í könnunarferð. En báturinn er ekki það eina sem hann dáist að... hann virðist sýna einlægan áhuga, og Jenný áttar sig fljótt á því að hún hefur mun meiri áhuga á líkama hans heldur en peningunum... Saga þessi er gefin út í samvinnu við sænska kvikmyndaframleiðandann Eriku Lust.

"Beş dakika kadar sonra yatak odasının kapısında belirdi. Ben de o zamana kadar biraz sakinleşmeyi başarmıştım. Saçlarını açmış, gözlüklerini çıkarmış, kırmızı bir ruj sürmüştü. Dantelli kombinezonunun altında hiçbir şey olmadığı belli oluyor, poposunun az önce gördüğüm gibi sımsıkı olduğunu doğruluyordu. Edepsizliklerine bir yenisini katıp, meme uçlarının üzerine haç işareti şeklinde siyah bantlar yapıştırmıştı." Bu kısa öykü, İsveçli film yapımcısı Erika Lust işbirliğiyle yayınlanmıştır.

Jenny, Malezya’daki antropoloji araştırmasının masraflarını karşılamak için, istemeden de olsa yüzen evini satmaya karar verir. Başlarda potansiyel bir alıcı bulamaz, ama bir gün tekneyi boyarken şık giyimli bir adam görünür ve tekneye bakmak ister. Fakat göz koyduğu tek şey tekne değildir... Benzer şekilde Jenny de, ilgisini onun parasından çok vücudunun cezbettiğini kısa sürede anlayacaktır.

"Bacaklarım tutmuyor, tüm vücudum titriyordu. Bunu fark edebildiğinden emindim, çünkü diğer meme ucuma aynı şeyi yaparken bir yandan elleriyle düşmemi engelliyordu."

"„Man pavyko šiek tiek aprimti, kai po maždaug penkių minučių ji pasirodė miegamojo tarpduryje. Palaidais plaukais. Be akinių. Raudonai pasidažiusi lūpas. Nėriniuota glaustinuke, atskleidžiančia, kad po ja nieko nėra, ir visas jos kūnas tobulai derinosi su stangriu užpakaliuku, kurį prieš tai mačiau. Papildomas ekscentriškas akcentas buvo du juodos lipnios juostelės kryželiai ant krūtų spenelių." Šis apsakymas išleistas, bendradarbiaujant su Švedijos kino prodiusere Erika Lust.

" Nenorom Dženė nusprendžia parduoti laivelį, kuriame gyveno, kad surinktų pakankamai lėšų kelionei į Malaiziją, kur vykdys antropologinių tyrimų projektą. Pradžioje nepanašu, kad kas rimtai domėtųsi, tačiau vieną dieną jai stovint lauke ir dažant laivą, jo apžiūrėti atvyksta dailiai apsirengęs vyriškis. Laivas nėra vienintelis jį žavintis objektas... Panašu, kad laivas jam tikrai patinka, tik Dženė netrunka suprasti, kad jo kūnas ją domina labiau, nei pinigai... Šis apsakymas išleistas, bendradarbiaujant su Švedijos kino prodiusere Erika Lust.

"„Praktiškai nebegalėjau išstovėti ant kojų, nes visas mano kūnas drebėjo. Net neabejoju, kad jis tai suprato, nes čiupo mane ir kilstelėjo, tuo pačiu metu burna ir liežuviu glamonėdamas antrąjį mano spenelį. Tiek betrūko, kad būčiau patyrusi orgazmą. Prieš pat pasiekiant viršūnę jis mane paleido, o aš klupdama atgavau pusiausvyrą tik įsikibusi į kėdę sau už nugaros. Gydytojas Andersenas nusisuko į savo darbo stalą, tačiau per petį tarstelėjo: - „Įsitaisyk patogiai. Nustačiau, kad tavo speneliai funkcionuoja taip, kaip ir turėtų, ir kad jie yra be galo jautrūs.

Jenny se rozhodne, ač nerada, prodat svůj housebót, aby si mohla dovolit financovat svůj antropologický výzkumný projekt v Malajsii. Zpočátku není o její loď zrovna velký zájem, ale jednoho dne, když ji venku natírá, objeví se úhledně oblečený muž, a chce si loď prohlédnout. Nicméně, loď není to jediné, co tento muž obdivuje ... Zdá se, že má opravdu zájem, a Jenny si brzo uvědomí, že ona má mnohem větší zájem o jeho tělo než peníze ... Tato povídka byla vydána ve spolupráci se švédskou filmovou producentkou Erikou Lust.

„Sotva jsem se držela na nohou, jak se celé moje tělo chvělo. Jsem si jistá, že si toho všimnul, protože mě popadl a nadzvedl a přejel mou druhou bradavku jazykem a vzal ji do úst. Už tak jsem skoro měla orgasmus. Pustil mě, než k tomu došlo, a já jsem se musela chytit židle za mnou, abych neztratila rovnováhu. Doktor Andersen se otočil ke svému stolu, ale přes rameno pronesl: „Udělejte si pohodlí. Vaše bradavky očividně fungují, jak mají a jsou velice citlivé." Vylezla jsem si do gynekologického křesla.